Hvar var strķšsglępadómstóllinn žį?

ŽĘR verša ekki oft į vegi okkar sögubękurnar sem umbylta hefšbundnum skilningi manns į tilteknum atburšum og/eša tķmabilum ķ mannkynssögunni. Ég gęti tališ žęr į fingrum annarrar handar.

Bury My Heart at Wounded Knee eftir Bandarķkjamanninn og bókasafnsfręšinginn Dee Brown er tvķmęlalaust ein žessara sögubóka og žó aš nś séu lišin tęp 40 įr frį śtgįfu bókarinnar er hśn enn talin meš merkustu sagnfręširitum sem gefin hafa veriš śt um sögu og įtök frumbyggja Noršur-Amerķku og bandarķskra landnema – įtök sem žurrkušu nęrri śt žį fjölmörgu og ólķku žjóšflokka sem reikaš höfšu um fjöll og sléttur Noršur-Amerķku ķ margar aldir, tiltölulega óįreittir.

Žaš var ef til vill ekki sķst vegna aukinnar andstöšu bandarķsks almennings viš strķšshernašinn ķ Vķetnam aš bókin hlaut jafn sterk višbrögš og raun bar vitni. Frįsögn Browns var vatn į myllu žeirra er gagnrżndu rķkisstjórnina fyrir aš skeyta engu um lķf saklausra Vķetnama – hvaš žį bandarķskra hermanna – sem fórnaš var į altari heimsvaldastefnunnar.

Jafnvel žó aš Dee Brown hafi veriš sakašur um aš draga um of taum frumbyggjanna ķ bókinni hefur enginn (svo ég viti til) hrakiš žį hręšilegu frįsögn sem ķ bókinni er aš finna og óhętt er aš segja aš meš śtgįfu hennar hafi bandarķskur almenningur ķ fyrsta sinn horfst ķ augu viš žį mešferš sem frumbyggjarnir hlutu af hįlfu bandarķskra landnema sem athöfnušu sig oftar en ekki ķ skjóli hernašarmįttar hins „mikla föšur“ ķ Washington eins og frumbyggjarnir köllušu forseta Bandarķkjanna.

Big FootŽaš er einfalt mįl ķ dag aš fella dóm yfir grimmd landnemanna og Bandarķkjahers en į žessum tķma voru andlegir yfirburšir hvķta mannsins óumdeildir ķ hugum žeirra sjįlfra. Frumbyggjarnir voru aš sama skapi villimenn sem helst žurfti aš kristna en aš öšrum kosti śtrżma.

En žaš mį heldur ekki lķta framhjį tvķskinnungi stjórnvalda ķ Washington sem hvöttu til žess, ę ofan ķ ę, aš frišarsamningar vęru geršir viš frumbyggjanna en hikušu svo ekki viš aš brjóta žį samninga eša tślka eftir į, meš hagsmuni hvķtra žegna aš leišarljósi.

Enginn įhugamašur um sagnfręši – sér ķ lagi bandarķska sögu – mį lįta žessa bók framhjį sér fara.

 

Į myndinni mį sjį frosiš lķk Big Foot, höfšingja Lokota Siouz-indjįnanna. 300 föngum, mönnum, konum og börnum var slįtraš af hermönnum Bandarķkjahers aš Wounded Knee ķ Sušur Dakóta 29. desember 1890.


Fljótandi eyjan

„Gluggar herbergjanna į efri hęšinni snśa śt į vatniš sem glęša herbergin bęši nįttśrulegu ljósi og ferskum andblę en viljiršu spara nokkra dali er einnig hęgt aš panta fįbrotin herbergi į nešri hęšinni. Gistiheimiliš bżšur upp į einhverja fallegustu verönd borgarinnar og žar er draumi lķkast aš sitja meš drykk ķ hönd og fylgjast meš undurfögru sólarlaginu speglast į vatninu.“

Svo hljómar lżsing Lonely Planet į gistiheimilinu Fljótandi eyjan (Floating Island) sem er stašsett viš Boeng Kak-vatniš ķ Phnom Penh, höfušborg Kambódķu. Viš hjónin stóšumst aš sjįlfsögšu ekki žessa lżsingu žegar viš undirbjuggum feršina til höfušborgarinnar og hugsušum til žess meš tilhlökkun aš geta upplifaš austurlenskt sólarlag meš svalandi drykk ķ hönd. Ég held ég fari ekki ofan ķ žaš hversu ólķk lķfsreynsla okkar af žessu gistiheimili reyndist aš lokum en segja mį aš fleira hafi veriš „fįbrotiš“ en herbergin į nešri hęšinni.

Žetta er rifjaš upp ķ ljósi frétta sem bįrust utan śr heimi į dögunum žess efnis aš Thomas Kohnstamm, 32 įra, frį Seattle ķ Bandarķkjunum, hefši skįldaš į annan tug bókarkafla fyrir Lonely Planet-bókaröšina. Kohnstamm skrifaši kafla um Brasilķu, Venesśela og Chile įn žess žó aš hafa kynnt sér löndin sérstaklega og žegar žaš kom aš žvķ aš skrifa inngang aš feršabók um Kólumbķu rįšfęrši hann sig viš kęrustu sķna sem var ķ starfsnįmi hjį kólumbķska konsślnum ķ San Francisco.

Sama hvaš fólki finnst um žessi svik Kohnstamms er ekki annaš hęgt en aš dįst aš óskammfeilninni. Nś žegar hafa tugir žśsunda feršamanna feršast um Sušur-Amerķku meš bókarkafla Kohnstamms, tekiš miš af skrifum hans um vķnhéruš Chile, „favellur“ Rio de Janeiro og žjóšvegi Kólumbķu. Saklausir feršamenn voru teymdir um ķmyndašan heim Kohnstamms og lķkaši kannski bara vel. Ósjįlfrįtt vakna hugrenningatengsl viš sögur Jose Luis Borges. Sögur fullar af ķmyndušum verum ķ veröld sem į sér fyrirmynd en žó ekki. Žaš mętti ef til vill lesa žęr sögur samtķmis bókarköflum Lonely Planet og finna sambęrilega heima – spegilmyndir.

Hvaš um žaš. Kohnstamm var ekki į mešal žeirra höfunda sem ég studdist viš ķ Kambódķu en ég hef svo sem enga tryggingu fyrir žvķ aš sį sem skrifaši um gistiheimiliš Fljótandi eyjuna hafi stigiš žar inn fęti. Örugglega ekki. Trślega hefur höfundurinn setiš į śtikaffihśsi ķ Prag – meš svalandi drykk ķ hönd – og ķmyndaš sér raušsprengda sólina speglast į vatnsfleti Boeng Kak. Nafn gistiheimilisins hefur hann svo tekiš upp śr skįldsögu eftir Borges sem hann var aš enda viš aš lesa.


Andinn yfir efniš

Sś ómannśšlega mynd sem andstęšingar Vesturlanda rissa upp af okkar heimshluta ķ barįttu žeirra gegn vestręnum gildum er oft nefnd „Occidentalism“ į ensku (Sį sem er "occidental" er ķ strangt til tekiš mašur sem kemur frį Vesturlöndum, sbr. aš mašur sem er frį Austurlöndum er kallašur "oriental") og svo er nefnd bók žeirra Ian Buruma og Avishai Margalit sem fjallar um sögu and-vestręnnar hugmyndahreyfingar.

Tilurš bókarinnar  er aš sjįlfsögšu žau įtök sem nś eiga sér staš į milli Bandarķkjanna og Evrópu annars vegar og hins ķslamska heims hins vegar en öfugt viš margar bękur sem fjalla um žessi įtök er ašalįherslan lögš į rętur žeirrar andśšar sem Austurlönd hafa haft į Vesturlöndum og mį meš einföldum hętti rekja aftur til nķtjįndu aldar og ef til vill enn lengra aftur. 

Ķ huga flestra Vesturlandabśa er and-vestręnismi (occidentalism) einskoršašur viš hinn ķslamska hluta Austurlanda en sagan sżnir aš andśš austursins į vestręnum gildum hefur vošalega lķtiš meš ķslamska trś aš gera.

pearl-harborĶ jślķ 1942, ašeins sjö mįnušum eftir aš Japanir lögšu herskipaflota Bandarķkjamanna ķ rśst ķ Pearl Harbor, söfnušust margir af helstu mennta- og vķsindamönnum Japans saman į rįšstefnu ķ Kyoto žar sem ašeins eitt mįl var į dagskrį: Hvernig er hęgt aš sigrast į nśtķmanum (e. modern)?

Nišurstaša žingsins var sś aš nśtķminn kristallašist ķ óheilbrigšum ašskilnaši žekkingar sem hefši splundraš austurlenskum hugmynda- og trśarheimi og žar vęri vķsindunum ašallega um aš kenna – en einnig kapķtalismanum, įsókn alžżšunnar ķ nśtķmatękni og hugmynda um einstaklingsfrelsi og lżšręši. Į öllu žessu žyrfti aš sigrast eša eins og einn rįšstefnugestanna oršaši žaš; „Barįttan er į milli japansks blóšs og vestręnnar skynsemi.“

Žaš žarf ekki mikiš hugmyndaflug til aš sjį samsvörun į milli žessarar rįšstefnu ķ Kyoto um mišja sķšustu öld og andśšar ķslamista ķ dag į öllu žvķ sem kallast gęti vestręn sišmenning. En žó mį lesa į milli lķnanna aš sjįlfur trśarbókstafurinn skiptir ekki meginmįli ķ žessu sambandi, heldur kjarni sišmenningarinnar, ž.e. trś Vesturlanda į aš efniš sé andanum yfirsterkari. Og žaš gengur žvert į gildi Austurlanda.

Žrįtt fyrir aš bókin sé um margt vel unnin og fręšandi finnst manni į tķšum aš skilin sem žeir skapa į milli austurs og vesturs séu helst til skörp – žvķ nišurstaša bókarinnar er ķ fįum oršum žessi: Vestręn sišmenning er af efnislegum toga og sigur hennar felst ķ efnislegum sigri į austręnni sišmenningu. Austręn menning er af andlegum toga og sigur hennar felst ķ andlegum sigri į vestręnni sišmenningu.

Af lestri bókarinnar aš dęma viršist fįtt geta brśaš žaš bil sem skilur žessa ólķku hugmyndaheima aš og žvķ geta įtökin į milli austurs og vesturs einungis įgerst.

Og hvernig ętli slķk įtök endi? Sagan segir okkur aš žau endi meš kjarnorkusprengingu.


Robbe-Grillet

Mętti ég ašeins bera ķ lękinn;

Marienbad

Sį žessa mynd į bloggsķšu Egils Helgasonar og žį rifjašist žetta allt ķ einu upp fyrir mér. Takiš eftir žvķ aš enga skugga leggur frį pżramķšsku limgeršinu, ašeins frį fólkinu sem stendur į hvķtri kalksteinamölinni. Sagan segir aš Alain Resnais leikstjóri myndarinnar hafi myndaš skuggana meš žvķ aš dreifa svartri möl į žį hvķtu. Śt kemur žetta flotta skot ķ annars drepleišinlegri mynd.

Annars męli ég eindregiš meš sjįlfsęvisögu Alain Robbe-Grillet sem kallast ķ enskri žżšingu Ghosts in the Mirror. Öšruvķsi ęvisaga sem veitir manni mjög skemmtilega innsżn ķ tilurš "nżju skįldsögunnar" og svo nįttśrlega ķ manninn sjįlfan sem var žegar į botninn er hvolft, ósköp venjulegur mašur. Skelfilega venjulegur meira aš segja. 


STEF sér ljósiš

Ķ framhaldi af sķšustu bloggfęrslu er rétt aš benda į aš stjórn STEFs įkvaš į stjórnarfundi ķ sķšustu viku aš leggja žaš til viš ljósvakamišla aš žeir hefšu samrįš viš tónskįld og eigendur flutningsréttar įšur en tónverk žeirra vęru notuš ķ dagskrįrauglżsingum.

Žaš er gott til žess aš vita aš stjórn STEFs er meš lķfi.

Hitt ber žó aš halda til haga aš stjórnin mun ekki fara fram į aš samningurinn verši endurskošašur, heldur ašeins aš svoköllušum vinnureglum verši breytt. Mér er žaš įhyggjuefni aš samningurinn sé į svo breišum, og frjįlsum grundvelli aš töluverš breyting į réttindum tónskįlda kalli ekki į slķkt. 

Hvaš ef ljósvakamišill įkvešur einfaldlega aš fara ekki aš tilmęlum STEFs?


Er enn setiš aš sumbli?

Um mišja 19. öld sįtu nokkur frönsk tónskįld aš sumbli į veitingastaš ķ Parķsarborg. Žegar kom aš žvķ aš gera upp ķ lok kvölds varš tónskįldunum ljóst aš žeir įttu ekki fyrir reikningnum sem var oršinn allhįr. Datt žį einu tónskįldanna žaš snjallręši ķ hug aš ķ raun vęri ekki žörf į aš greiša fyrir veitingarnar žvķ aš nokkur af tónverkum žeirra er žar höfšu drukkiš, höfšu veriš leikin į stašnum um kvöldiš og žar af leišandi ęttu žeir kröfu į greišslu sem ekki vęri lęgri en skuld žeirra viš veitingastašinn. Mįliš endaši fyrir dómara sem aš lokum dęmdi tónskįldunum ķ vil į grundvelli höfundalaga sem sett höfšu veriš ķ Frakklandi um hįlfri öld įšur, en hafši aš mestu veriš daušur bókstafur fram aš žessu.

Žessi einstaki višburšur žykir marka tķmamót ķ höfundarréttarbarįttu tónskįlda žvķ ķ kjölfariš fór af staš bylgja ķ Evrópu sem endaši meš stofnun höfundarréttarsamtaka tónskįlda ķ flestum Evrópulandanna. Hér nįši bylgjan ekki ströndum fyrr en 100 įrum sķšar. Įn žess aš ég ętli hér aš rekja sögu STEFs ķ smįatrišum er ljóst aš mikill styr hefur stašiš um sambandiš frį stofnun žess įriš 1948. Fram aš žvķ hafši fólk litiš į tónlist sem almenningseign og žaš vęri merki um mikilmennskubrjįlęši og ķ sumum tilvikum gręšgi aš tónsmišir krefšust greišslna fyrir flutning į höfundarverkum sķnum. Mikiš vatn hefur runniš til sjįvar į sķšustu 60 įrum žó aš margt sé enn óunniš ķ žeim mįlum, svo sem mismunun į vęgi tiltekinna tegunda tónverka. En žaš er önnur saga.

Ķ Morgunblašinu į sunnudag (20.janśar) kom fram ķ vištali viš Kįra Sturluson umbošsmann, aš tónskįld sem hann er ķ forsvari fyrir eru ósįtt viš samning sem STEF hefur gert viš ljósvakamišla og gerir mišlunum kleift aš nota höfundarverk žeirra ķ dagskrįrauglżsingum aš tónskįldunum forspuršum. Vill Kįri meina aš bęši sišferšisleg og fjįrhagsleg rök męli gegn slķkum samningi. Kįri hefur aš mķnu mati nokkuš til sķns mįls. Ķ nśtķma markašssamfélagi eru tengsl milli vörumerkja oršin ę mikilvęgari og žaš getur haft mikil įhrif į vinsęldir og markašssetningu tónverka aš rétt sé haldiš į vörumerkjastjórnun (brand management) žeirra. Ķ žessu sambandi getur žaš veriš tónskįldi til vansa aš tónverk žess sé tengt vörumerki – ķ žessu tilviki dagskrįrliš – sem er žvķ (eša markhópi žess) ekki aš skapi. Žetta kallar Kįri į mannamįli, sišferšileg rök.

Žaš sem Kįri kallar fjįrhagsleg rök eru žessari vörumerkjastjórnun einnig tengd. Fyrirtęki gęti haft augastaš į aš tengja sig įkvešnu tónskįldi sem nżtur vinsęlda og fyrir leyfi til žess aš nota tónverk tónskįldsins ķ sjónvarpsauglżsingu er fyrirtękiš tilbśiš til aš reiša af hendi töluveršar fjįrhęšir. En hvaša įhrif ętli žaš hafi į įhuga fyrirtękisins žegar Sjónvarpiš byrjar stuttu įšur aš nota sama tónverk ķ dagskrįrauglżsingu fyrir Kastljósiš? Svariš er augljóst og žęr fjįrhęšir sem tónskįldiš fęri į mis viš yršu töluveršar. Meš öšrum oršum, markašsvirši tónverksins hefur rżrnaš og samningur STEFs hlżtur aš vera orsök žeirrar rżrnunar. Hver er til dęmis skašabótaréttur tónskįldsins ķ žessu sambandi? Gęti einhver spurt sig.

Eftir žvķ sem nęst veršur komist felur umręddur samningur ķ sér aš ljósvakamišlum er heimilt aš flytja hvaša tónlist sem er, innlenda sem erlenda, ž.į.m. ķ kynningum į einstökum sjónvarpsžįttum. Fyrir žessa heimild greišir ljósvakamišill STEFi umsamda fjįrhęš į įri hverju og samtökin śthluta svo höfundaréttargreišslum til hlutašeigandi höfunda. Eirķkur Tómasson, framkvęmdastjóri STEFs, telur žennan samning góšan en augljóst er aš žvķ eru ekki allir félagsmenn ķ STEFi sammįla. Hvert er hins vegar svar Eirķks Tómassonar viš gagnrżninni. Jś, hann réttir ljósvakamišlunum kurteislega vopnin og segir aš ef STEF fari aš rugga bįtnum sé žaš ljósvakamišlunum ķ lófa lagt aš krefjast žess aš žeir greiddu minna til STEFs!

Ég hefši nś getaš bent framkvęmdastjóranum į skynsamlegri višbrögš viš óįnęgjuröddum skjólstęšinga sinna. Og žį er ég ekki byrjašur aš ręša samningatękni framkvęmdastjórans sem getur varla talist hans sterka hliš ķ ljósi ummęlanna.

Markašsherferšir ljósvakamišla eru ašrar og umfangsmeiri nś en žęr voru įriš 1987 žegar STEF gerši samning sinn viš Rķkisśtvarpiš. Liggur žaš ekki ķ augum uppi? Og er žį ekki ešlilegt aš hagsmunir tónskįlda og eigenda flutningsréttir séu endurskošašir meš žessar breytingar ķ huga? Öll svör um aš slķkt sé erfitt, of flókiš eša žar fram eftir götunum eru ótęk. Žaš ęttu žeir sem standa vörš um hagsmuni félagsmanna STEFs aš vita. Eša žurfa ķslensk tónskįld enn aš bķša žess aš slompašir kollegar žeirra ķ Parķsarborg ryšji veginn?


Best af öllu

Vek athygli į kosningu į bestu ķslensku plötu allra tķma, sem nś fer fram į forsķšu mbl.is (vinstra megin).

Žetta var nokkuš vandasamt verk en mér tókst aš lokum aš sęttast viš eigin smekk og kjósa žęr fimm sem mér žykir bera af.

Ef menn finna ekki sķna plötu į listanum er einnig hęgt aš skrifa inn žęr plötur sem manni finnst vanta.

Nišurstöšurnar verša svo birtar 9. nóv į Degi ķslenskrar tónlistar. 


Ofbeldisfullir rithöfundar

Gabriel Garcia MarquesFann hérna mynd af Gabriel Garcia Marques meš glóšaraugaš fręga sem hann fékk frį Llosa įriš 1976. (Af hverju hann brosir, veit ég ekki).

Llosa į aš hafa kżlt hann ķ kvikmyndahśsi eftir frumsżning į kvikmynd um argentķnsku knattspyrnumennina sem brotlentu ķ Andesfjöllunum og tóku upp mannįt til aš halda sér į lķfi.

Įstęšan mun hafa veriš sś aš Marques gerši sér dęlt viš eiginkonu Llosa stuttu eftir aš upp śr slitnaši ķ hjónabandi žeirra. Svoleišis gera menn ekki!

Fyrir voru žeir Llosa og Marques miklir vinir og til marks um žaš hafši Llosa skrifaš lęrša ritgerša (eiginlega bók) um Marques žar sem ritsnilli hans er lofsömuš. En eftir kjaftshöggiš var ekki aftur snśiš og žeir talast vķst ekki saman enn žann dag ķ dag. Žar fyrir utan hefur Llosa tekiš fyrir endurśtgįfu į ritgeršinni sem hann skrifaši um vin sinn og eftir žvķ sem ég best veit er hśn ófįanleg ķ dag.

Eins og kom fram ķ skemmtilegri grein ķ New York Times fyrr į žessu įri, er žessi hnefabardagi į milli Llosa og Marquesar talinn į mešal žeirra fręgustu sem įtt hafa sér staš į milli rithöfunda og išulega rifjašur upp meš slagsmįlum Vladimirs Nabokov og Edmunds Wilson og rifrildi einu į milli Norman Mailer og Gore Vidal sem endaši meš žvķ aš Mailer kżldi Vidal ķ gólfiš. Žį eiga žessi fleygu orš aš hafa hrotiš af blóšugum vörum Vidals: "Words fail Norman Mailer yet again."

 

 


Llosa hittir aftur ķ mark

Mario Vargas Llosa SAMKVĘMT Gegni (samskrį ķslenskra bókasafna) hefur ašeins ein skįldsaga eftir perśska rithöfundinn Mario Vargas Llosa veriš žżdd į ķslensku. Žaš hlżtur aš žykja undarlegt ķ ljósi žess aš Llosa hefur um langt skeiš veriš höfušskįld Perś og skipar sér nś į bekk meš Marques, Borges, Rivera og Paz sem einn merkasti rithöfundur Rómönsku-Amerķku.

En žó nafn Llosa hljómi kunnuglega ķ eyrum margra sem fylgjast meš bókmenntum (žį lķklega ķ samhengi viš glóšaraugu sem Llosa veitti Gabriel Garcia Marques um įriš) eru žeir eflaust fęrri hér į landi sem hafa lesiš ķ einni af 16 skįldsögum rithöfundarins sem einnig žykir afar flinkur ritgeršasmišur, blašamašur og listgagnrżnandi.

Ķ bókinni Making Waves sem kom śt įriš 1996 er aš finna safn greina, fyrirlestra og ritgerša sem Llosa hefur skrifaš į sķnum ferli og veitir bókin nokkuš góša sżn inn ķ žau margvķslegu mįlefni sem Llosa hefur tekiš į ķ skįldverkum sķnum. Sem dęmi mį nefna innblįsna lżsingu į knattleikni Maradona sem Llosa fylgdist meš af ašdįun į HM į Spįni įriš 1982, grein um óumflżjanlega spillingu kśbversku byltingarinnar, frįsögn af heimsókn til spęnska kvikmyndageršarmannsins og sśrrealistans Luis Bunuel, greiningu į bandarķsku samfélagi meš tilliti til John Wayne Bobbitt mįlsins og hrikalega frįsögn af morši į sjö perśskum blašamönnum sem voru teknir ķ misgripum fyrir lišsmenn Sendero Luminoso – herskįrra samtaka maóista sem héldu stórum hluta Perś ķ skelfingargreipum ķ rśman įratug, undir lok sķšustu aldar.

Fyrir įhugmenn um bókmenntir er žó fróšlegast aš lesa greiningu Llosa į nokkrum helstu rithöfundum vestręnna bókmennta sem hann varpar oftar en ekki nżju ljósi į. Eina grein frį 1988 er til aš mynda aš finna um nżjasta Nóbelsveršlaunahafann Doris Lessing og skįldverkiš The Golden Notebook sem Llosa segir aš svipi nokkuš til skįldsögu Simone de Beauvoir Les Mandarins en sé žó mun betur skrifuš og djśpviturri ķ skilningi sķnum į įrunum eftir sķšari heimsstyrjöld. Ķ annarri ritgerš tekst Llosa į viš smįsagnasafn James Joyce, Dubliners og fullyršir žvert į hefšbundna skošun manna aš "The Dead" sé ekki besta saga bókarinnar. Į öšrum staš finnur hann hlišstęšu į milli samfélags perśskra frumbyggja og samfélags Yoknapatawpha-sżslu ķ skįldverkum Williams Faulkner og enn annars stašar er aš finna stórskemmtileg bréf til rithöfundanna Salmans Rushdie og Gunthers Grass.

Alls 46 greinar og ritgeršir į hįtt ķ 400 blašsķšum sem synd vęri aš fara į mis viš žrįtt fyrir lķtinn įhuga ķslenskra žżšenda į höfundinum.


Žaš hlaut aš koma aš žvķ

Sį rétt ķ žessu į mbl.is aš til stęši aš rétta yfir hįttsettum leištoga Raušu khmeranna.

Skrifaši žessa grein į sķnum tķma um bókina Stay Alive My Son eftir kambódķska verkfręšinginn Pin Yathai, sem ég męli eindregiš meš aš allir lesi sem hafa įhuga į ógnarstjórn Pol Pots - ef įhugi er žį rétta oršiš ķ žessu sambandi.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband